Pelė Ciplė karalienė Gyveno pelytė nulėpausytė Turėjo urvelį, mažą narvelį Pamatė pelytę grazžus katinukas, Ir ėmė vaikyti lyg musę voriukas. Pašoko pelytė maža nulėpausytė Kaip vėjo kačiukas vikrus mažyliukas Suprato pelytė: „Ko man bijoti? Jis juk mažytis“. Aš karalienė Pelių aš visų. Nebijau nei šunų, Nei baisių baisių katinų.	Lėlytė Turiu aš lėlytę, Mažą, mažytę. Graži man lėlytė, Maža, mažytė. Aš myliu lėlytę Mažą, mažytę. Turi lėlytė gražią Suknytę. Turi lėlytė ir Batukus Turi ji turi, Viską ji turi.	Katytė Rainytė Mano kambary katytė Mažutytė, gražutytė. Myliu aš katytę Gražią, gražutytę. Graži juoda nosytė Juoda juoda mažytė Vardas jos Murkytė. Dūksta, lekia, miaukia, kniaukia, Žaidžia su žolėm. Ji linksma, graži, miela. Myliu aš ją visada.
„Vaiduoklis“ Mane užliejo baimė. Kodėl nesuprantu. Staiga kažkas sustaugia: Ū ū ū ū ū ... Pasidaro man šiurpu. Prieš mane išnyra kažkokia dvasia... O paskui tik suprantu: tai vaiduoklis Ū ū ū ū ū.... Staiga sustaugia vilkas Vilkas didelis ir pikts. Ir drąsesnė aš tapau, Ir vaiduoklių nebijau.	Vilkas Staugia vilkas neramus. Gal jis pametė vaikus? Ne, ne, ne visai kas kita. Bijos Saulės Jis kas rytą Negerai, oi negerai. Vilke pilke, ką darai? Kam avelę tu žudai? O dabarties reik bijoti. Na, dabar jau reik žinoti, Nevalia kam sužinoti. Vilke pilke, pasimokyk, pasimokyk ir žinoki.	Kamuoliukas Sukas sukas kamuoliukas, Moka suktis kaip vilkiukas. Linksmas, mažas rutuliukas. Žaidžiame visi visi: Ir maži ir dideli. Gali žaisti ir seni. Myli jį vaikai visi: Ir suaugę Ir seni.
Upė Teka upė pamažu. Pažiūrėki, kaip gražu. Maudos upėje visi: Ir maži ir dideli. Upė – tai vandens šaltinis. Teka upė kaip šaltinis. Geria vandenį žolė, antilopė ir pelė... Myli vandenį vaikučiai - tie vaikučiai, tie švaručiai.	Karvė Bėgo karvė per laukus Ir pamiršo batukus. Žiūri karvė į ūkius Ir dainuoja per vėjus. -Mū mū mū kaip lauke smagu. Susirinko visos karvės Ir pajuto tokia garbiai: - Duodam pieno mes kasdieną Duodam duodam mes į valias.	Gintaras Ant Baltijos kranto Pamačiau akmenėlį mažutį. Gal ten Saulės kūdikėlis? Paėmiau ant rankų Mažą gintarėlį. Mažą gintarėlį Saulės kūdikėlį. Mažasis gintarėli, Niekad nepražūk. Gimtoj šalelei mano Visada tu būk.
Ko pažėrė saulė? Pažėrė Saulė spindulių, Baltą mono skraistę. Pažėrė Saulė obuolių, Visą mano kraitę. - Ačiū- aš tariau – saule mylimoji, - Ačiū pasakiau – mano gerbiamoji.	Saulės vaikučiai Žaidžia miško pakrašty Du maži zuikučiai Du maži vaikučiai. Saulė juos pamačius, Greit nusišypsojo: -Tai jūs, vaikučiai mano. Saulė myli juos karštai, O mėnulis atlaidžiai.	Juokas Juokas – tai stiprybė, Juokas – tai drąsa, Juokas – tai mama. Juokas – tai pasaulis, Juokas – tai jėga, Juokas – tai vienybė. Juokas – tai vanduo, Juokas – tai Saulė mylima, Juokas – visada.