Šeši mitai apie paveikslėlių knygas
2017-09-13


 
Atrodo, viską žinome apie paveikslėlių knygas. Argi yra ką apie jas žinoti? Mažai teksto ir daug paveikslėlių. Skirtos mažiems vaikams, dar nemokantiems skaityti. Labai greitai perskaitomos ir iškart tampa nebereikalingos. Jos yra labai nerimtos. Tai tik keletas mitų apie paveikslėlių knygas. Bet juos visus galima paneigti.



 
Mitas: paveikslėlių knygos skirtos tiems, kurie nemoka skaityti.

Jeigu knyga yra paveikslėlių, tikrai nereiškia, kad joje nebus ką skaityti. Kartais tos knygos, kuriose yra mažai teksto, leidžia mums pasitelkus vaizduotę nukeliauti daug toliau už knygos ribų. Įsivaizduokite, kad paėmėte į rankas knygą, kurioje tekstas ir iliustracijos kuria harmoniją, dialogą tarp knygos ir skaitytojo. Perskaitęs knygą tu dar ilgai apie ją mąstai: kas slėpėsi po tais trimis šimtais žodžių? Viena tokių knygų yra Agnès de Lestrade „Didysis žodžių fabrikas“ (leidykla „Nieko rimto“). Perskaitęs dar ilgai jos nepaleidi iš minčių. Dar ne kartą peržiūri subtiliu grožiu kerinčias iliustracijas ir galvoji, kokia žodžių laisvės prasmė? Ką man duoda tušti plepalai? Trumpos istorijos dažnai palieka labai daug erdvės apmąstymams.

Mitas: paveikslėlių knygos perskaitomos labai greitai ir tampa nebereikalingos.

Paveikslėlių knygas galima vadinti tomis, prie kurių vis norisi sugrįžti. Vaikai mėgsta girdėti savo mylimas istorijas vėl ir vėl. O savo mylimą knygelę juk nešasi visur, kur tik gali. Knygas galima ne kartą vartyti, glostyti, nagrinėti kiekvieną paveikslėlių milimetrą. Juk yra knygų, kurių iliustracijose daug smulkių detalių, kurias nagrinėti ir aptarti taip pat įdomu, kaip skaityti tekstą. Tokios knygos gali būti ir puiki interjero puošmena. „Mažasis laiko vagis“ (leidykla „Burokėlis“) pretenduoja tapti ne tik viena iš mėgstamiausių, dažniausiai vartomų vaiko knygų, bet galėtų puikiai papuošti daugelio vaikų kambarius.

Mitas: paveikslėlių knygos yra nerimtos.

Paveikslėlių knygose ir tekstas, ir iliustracija turi būti tarsi dvi monetos pusės – papildyti vienas kitą, bet tuo pat metu vienas kito neužgožti. Tam reikia didelio įdirbio. Yra paveikslėlių knygų, kurias drąsiai galima vadinti intelektualiomis. Jų tekstai ir iliustracijos atskleidžia netikėčiausias prasmes ir išgyvenimus. Pagal paveikslėlių knygas yra kuriami ir filmai. Garsaus paveikslėlių knygų kūrėjo Shauno Tano knygos įvertintos net „Oskaru“ (už pagal knygą sukurtą animacinį filmuką).

Mitas: paveikslėlių knygos turi mokyti vaikus moralės ir būti su aiškia prasme.

Turbūt dažnoje knygoje galime rasti tai, kas pamoko, pataria, paguodžia. Net jeigu knygelė iš pirmo žvilgsnio atrodo tiesiog smagi ir linksma, iš jos irgi galima pasimokyti: mažajam skaitytojui įtvirtinti skaitymo įgūdžius, vyresniam – džiaugtis mažiausiomis smulkmenomis. Kartais pamirštame, jog knygų skaitymas – apskritai labai geras ir prasmingas užsiėmimas.

Mitas: visos paveikslėlių knygos turi būti mielos, minkštos ir labai spalvotos.

Kadangi paveikslėlių knygos gali būti skaitomos įvairaus amžiaus ir skonio žmonių, pačių paveikslėlių knygų yra įvairiausių. Vienos be galo žaismingos, spalvotos, kitos – santūresnės, modernesnės. Svarbu atrasti savąją, tą, kurią norėsis skaityti ir vartyti dar ne kartą. Viena iš tokių knygų, kuri nėra minkšta, bet tikrai galėtų būti „Nepaprasti Gustavo ir profesoriaus Kalėdausko nuotykiai“ (leidykla „Educata“). Ji ne tik teikia geografijos, literatūros, istorijos žinių, bet skatina domėtis ir tyrinėti.

Mitas: paveikslėlių knygos skirtos tik vaikams.

Yra labai daug paveikslėlių knygų, kurias paskaitę suaugusieji patiria ne mažiau (o kartais ir daugiau džiaugsmo) nei vaikai. Tai intelektualios knygos, kurios stebina savo prasmingumu, įžvalgumu ir skatina į savaime suprantamus dalykus pažvelgti kitaip. Williamo Joyce\'o „Stebuklingos skraidančios Moriso Lesmuro knygos“ (leidykla „Nieko rimto“) yra viena iš tokių knygų, apie kurias ją perskaitę sako „privaloma turėti kiekvienam, kuris myli knygas“. Tai istorija apie poną Lesmurą, atrandantį keistą pastatą su daugybe knygų, kuriomis pradeda rūpintis dar pats nesuprasdamas, kad tai tampa jo gyvenimo istorija. Turbūt ne veltui pagal šią knygą pastatytas to paties pavadinimo trumpametražis filmukas (angl. The Fantastic Flying Books of Mr. Morris Lessmore) susišlavė daugybę apdovanojimų, tarp jų ir 2012 m. „Oskarą“.

Jeigu knygoje yra daug paveikslėlių, visai nereiškia, kad joje nebus ką skaityti ir ji greitai taps nebereikalinga. Dažnai tokios knygos turi daug išliekamosios vertės, nes yra intelektualios, jose tekstas ir iliustracijos kuria dialogą tarp knygos ir skaitytojo. Svarbu atrasti tą knygą, su kuria norėsis tą dialogą palaikyti.

Leidyklos „Nieko rimto“ informacija



 

 

 

 
Atgal   Spausdinti  
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-ieji - Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.