Proza




Vilniaus nevalstybinio SOS darželio „Pabiručių“ grupės 3-4 metų vaikų sukurtos pasakėlės






VOVERAITĖS PASAKOJIMAS APIE ŽIEMĄ

 


Šis kūrinėlis nepaprastas, nes visi žodžiai prasideda ta pačia priebalse M.

MEDUTIS

Miega maža mergaitė. Miegodama mato meškas maklinėjant mėnulyje. Mėnulyje medaus – marios. Meškos maudosi meduje. Meduotos meškos mergaitei meduolius minko. Minkšti meduoliai mergaitės mėgstamiausi. Myli mergaitė meškas. Megs mergaitė meškutėm megztinius. Mėnulyje megztiniuotos meškos maknos, mažą mergaitę mieguose myluos...

Povilas Lepeika
Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo vid. mokykla, 5 kl.





Trakų rajono Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinės mokyklos mokinių kūryba. Vaikai patys ir iliustravo savo kūrinius.

Įdomu tai, kad visi žodžiai kūrinėliuose prasideda ta pačia raide.





Vilniaus nevalstybinio SOS vaikų darželio "Smalsučių" grupės vaikų sukurtos pasakėlės. Auklėtoja - metodininkė Jolanta Baltakienė.
2008 m.





RUDENĖLIS

Kartą miške gyveno ruduo. Toks šiltas, gražus ir jaukus. Jam patiko jo draugai, jo valdos ir jo namai.

Kartą jis susipyko su Vasara. Bet vieną dieną, kai buvo šilta diena, jie sumanė parungtyniauti, kurį iš jų žmonės labiau myli. Pirma rungtis buvo padėti žmonėms. Antra rungtis buvo kas daugiau pririnks Voveraitei riešutų. Trečia rungtis buvo kas greičiau apibėgs aplink pasaulį.

Bėgdami jie buvo labai rimti ir gudrūs. Jie bėgo dieną naktį ir nesustojo, nes abu norėjo laimėti. Jie jau buvo porą žingsnių nuo pergalės, bet sugalvojo pailsėti. Kai jie grįžo, visi nusprendė, kad jie lygūs.

PABAIGA

Pasakėlės autoriai Radviliškio rajono Sidabravo miestelio bibliotekos "SMALSUČIO'' klubo narės: Ignė Skurdelytė, Vykinta Rulytė, Kornelija Bložytė.





PASAKA APIE RUDENĮ

Kai pradeda tyliai kristi lapai, kai paslaptingai išskrenda paukščiai, ateina ruduo. Jis paima auksinį pieštuką, ištraukia stebuklingus dažus ir ima dažyti lapus. Beržą jis nudažo auksu, o klevą aplieja geltona, raudona, žalia ir oranžine spalva. Tik eglė stovi kokia buvus ir savo spyglių keisti nenori.

Ruduo ilgai dirba, plėšo numargintus lapus nuo medžių, kad ir žemė gražiau atrodytų. Kai visi lapai jau nukritę, o medžiai stovi pliki ir nuogi, ruduo pameta dažus, teptuką ir kitus įrankius, o po to ieško, bet neberanda, nes įrankiai nugrimzdę giliai po sniegu – taip taip, jau net pasnigo!... Po metų jis ateina ir vėl randa įrankius, ir taip be galo ...

Vita Smailytė
4b kl. mokinė
Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla
Mokytoja Meilutė Kongelienė





Pagal rašytojo Sigito Poškaus knygą "Su varna Barbora" mokiniai iš Plungės sukūrė naujų varnos nuotykių.





Vaikų sukurtos knygelės

Vlniaus nevalstybinio SOS vaikų darželio "Šnekučių" grupės pasakėlės. Vaikų auklėtoja - metodininkė Jolanta Baltakienė. 






PASAKOJIMAS APIE DANTUKĄ

„Vieną kartą buvau aš ir močiutė. Mama su tėčiu buvo išvažiavę į Ispaniją. Ir man klibėjo dantukas pats pirmasis... o močiutė ištraukė tą dantuką. Jisai labai stipriai klibėjo. Mes su močiute paskambinom tėčiui su mama. Pašnekėjo ir tada pasakė, o mama labai, labai apsidžiaugė. O tėtis tuo metu vairavo furą ir net sustojo... kaip močiutė jau su mama pašnekėjo ir tada pasakė tėčiui, o tėtis labai, labai apsidžiaugė kaip ir mama.

O tuo metu aš nuėjau į balkoną pažiūrėti, ką draugai veikia. Aš atsidariau balkono langą ir man ant rankos atsirado paukštelis. Pakviečiau močiutę. Ji pamatė ir sako: „Brigita, Brigitėle, čia yra pats gražiausias paukštelis.“ (Mama)

Mama po trijų savaičių grįžo ir mamai parodžiau, kad jau nėra apatinio dantuko. Mama paklausė, kiek gavau pinigėlių. O man dantukus atnešė dantukų Fėja. Vieną litą.“

Brigita Jakubauskaitė (6 metai)
Jonavos vaikų l/d „Lakštingalėlė“
3 logopedinė – priešmokyklinio ugdymo grupė, vyresnioji auklėtoja Irena Augūnienė

 





SAPNAS APIE ANGELIUKUS

„Angeliukai skraido tarp debesėlių. Jiems patinka šokinėti. Angeliukai yra balti su sparneliais ir panašūs, man atrodo, į paukščius. Aš juos sapnavau du. Angeliukai skraidė abu, bet nežinau kur skrido. Angeliukai daugiausia skraido per šv. Kalėdas. Jie būna geri visada ir aplanko mane. Nežinau kodėl aplanko. Aš norėčiau, kad angeliukai aplankytų sesę, mamą ir tėtį.

Angeliukai skraido visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Man būna linksmiau ir aš laukiu, kad aplankytų.“

Ervinas Orlovas (6 metai)
Jonavos vaikų l/d „Lakštingalėlė“
3 logopedinė – priešmokyklinio ugdymo grupė, vyresnioji auklėtoja Irena Augūnienė





PASAKA APIE MANO KNYGĄ

„Knyga yra mano geriausias draugas. Knygutė leidžia man ant jos piešti. Kai aš piešiu, knygutė su manim bendrauja. Esam patys geriausi draugai. Mes draugaujam beveik kiekvieną dieną. Ir mes su auklėtoja kuriam pasakas. Auklėtoja rašo, aš pasakoju. Ir mes abudu su auklėtoja Irena bendraujam su mano knygute, kuri yra mano pats geriausias iš viso pasaulio draugas.“

Elvinas Barčinskas (6 metai)
Jonavos vaikų l/d „Lakštingalėlė“
3 logopedinė – priešmokyklinio ugdymo grupė, vyresnioji auklėtoja Irena Augūnienė

 





PASAKOJIMAS

„Aš esu lietuvis todėl, kad mano mama ir tėtis yra lietuviai. Aš gyvenu Lietuvoje Jonavos mieste. Aš gimiau Jonavoj. Noriu, kad Jonavoj būtų truputį gražiau... turi žmonės darbininkai nudažyti namus, kurie jau negražus, turi pasodinti sodininkai gėlyčių... man patinka tulpės raudonos spalvos... man patinka saulėtos dienos... aš žaidžiu lauke su sese... aš namuose turiu gėlyčių su vazonėliais. Jos yra raudonos. Sesė palaisto. Aš mamytei padedu, padedu valyti dulkes nuo stalo. Tada mano namučiai būna gražesni...

Aš norėčiau, kad daugelis žmonių tvarkytų gatves ir sodintų medžius. Tada būtų gražesne Lietuva. Aš norėčiau, kad pastatytų tokią didelę salę su baseinu... aš plaukiočiau su savo šeima... prezidentas turėtų pasakyti konstruktoriams žmonėms ir jie pastatys baseiną... tada mano šeimai bus linksma... tada atvažiuos iš kito miesto, Kauno, paplaukioti... tada bus labai graži Jonava!...“

Ervinas Orlovas (6 metai)
Jonavos vaikų l/d „Lakštingalėlė“
3 logopedinė – priešmokyklinio ugdymo grupė, vyresnioji auklėtoja Irena Augūnienė




APSIRENGĘS KIŠKIS

Vieną kartą gyveno kiškis, kuris labai norėjo apsirengti madingais drabužiais ir atrodyti labai gražiai. Jis išėjo iš kiškių bandos ir norėjo būti vienas apsirengęs kiškis.

Bėgdamas laukais pamatė baidyklę. Kiškis apsidžiaugė, kad rado tokius puikius drabužius. Jis taip džiaugėsi, kad net nuvertė baidyklę. Tada įkišo galvytę į šiaudinę skrybėlę, letenėles į švarką ir kelnes. Su tokia apranga kiškis jautėsi keistai.

Pasipuošęs gudruolis atbėgo į savo bandą. Niekas jo nepažino ir išsilakstė į skirtingas puses. Kiškis nuliūdo ir pagalvojo, kad netinka jam tokie drabužiai, kurie gąsdina jo tėvynainius...

Jis iššoko iš tų drabužių ir liko toks, koks buvo. Juk gražiausias rūbas yra tas, kuris tau skirtas. Ar ne?

 Justas Vasiljevas
 
Utenos mokykla-vaikų darželis"Saulutė", 2 kl.











                                                                               ŠVIESU

Sako, šviesulys - saulė. Sako, šviesulys - žvaiždės. O man šviesulys - KNYGOS. Baltos, juodos, mėlynos, spalvotos, su paveikslėliais ar be jų, didelės, mažos, naujos, kvepiančios dažais, senos, nušiurusios, pageltę...

Kokios jos bebūtų, jos - ŠVIESULYS. Nes šviečia išmintimi, išmone, patirtimi.

Skaitai knygas - tampa šviesiau... ir galvoje, ...ir gyvenime... NORIS BŪTI ŠVIESOJ...


Otilija Gailytė
(12 metų)
Starkonių kaimas
Pašvitinio seniūnija
Pakruojo rajonas




STIRNOS NELAIMĖ

Vieną žiemos dieną stirnai bežaidžiant su kita stirna, ją staiga užklupo vilkas ir įkando į koją. Stirna priekinėmis kojomis spyrė į vilką ir vilkas pabėgo. Bet vienas žmogus ėjo pasivaikščioti su šuniuku, kurio vardas buvo Rudis. Rudis nubėgo prie stirnos ir pradėjo laižyti sužeistą koją. Stirna pamažu nusiramino.

Stirną paėmė Rudžio šeimininkas ir parsinešė namo. Ten jai aprišo sužeistą koją. Stirna po truputį aprimo.

Rudis su stirna labai susidraugavo. Rudžio šeimininkas stirnai duodavo valgyti, gerti ir taip stirna ten prabuvo visą žiemą. Kai žiema prabėgo, atėjo pavasaris. Rudžio šeimininkas nuvedė stirną į mišką, ten ji galėjo susirasti maisto ir gerti. Rudis su savo šeimininku dažnai eidavo į mišką stirnos aplankyti. Jie atnešdavo valgyti ir gerti. Stirna buvo labai laiminga ir dėkinga!!!

 Mūza (1 kl.)


 

 
© 2008-ieji - Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.