Kartą gamtos karalystėje...
2019-03-25



Šį kartą užsukus į biblioteką rankos taip ir išsitiesė į ryškiai geltoną Albinos Žiupsnytės knygos „Drugių karalystė“ viršelį: juk taip visi saulės per žiemą esame pasiilgę! Autorė ‒ dailininkė, tad nuostabu ne tik perskaityti, bet ir pamatyti, kaip viską įsivaizdavo pats istorijos kūrėjas.


Taigi kas toje drugių karalystėje dedasi?

„Tą rytą drugelių karalius atsibudo anksti. Pramerkė auksaspalves akis, kai saulė dar tik tiesė rožines varsų skaras ant apsimiglojusių pievos tolių.

Kai pasirodė saulė, rasos lašas tvykstelėjo lyg uždegta žvakutė, visa pieva nutiško saulės purslais. Raudonai, žaliai, geltonai, žydrai blykstelėjo spinduliai, lūžtantys vandens lašeliuose, pieva atrodė apiberta brangakmeniais.“ (p. 3)

Norėtumėt pabraidžioti po tokią pievą?

Gal ir mane, Skruzdėlytę Greitutę, ten sutiktumėt!

O kol laukiate vasaros, paganykite baltų lankų juodas aveles. Juk girdėjote šią mįslę apie knygą?

Ar žinote, ką pasakose veikia drugeliai?

Ogi džiugina kiekvieną sutiktąjį.
 


„Džiaugsmas ‒ visokio gerumo pradžia, todėl drugeliai skrisdavo guosti nuliūdusių žvėrelių ir paukščių, ištiktų nelaimės, linksmais šokiais keldavo ūpą vystančioms gėlėms, paliegusiems vabalams ir bitėms... Net žmonėms, sunkaus vargo prislėgtiems, palengvėdavo, išvydus lengvutį drugį, gražų lyg atgyjanti jų svajonė... Džiuginti, guosti, suteikti vilties ‒ toks buvo Druilio tautos darbas nuo senų senovės.“ (p. 8)

Sutinkate, kad tai labai reikalinga?

„Drugių karalystė“ ‒ tai pasaka apie stebuklingą drugių karaliaus Druilio meilę princesei Elinai, padėjusią jai išgyti nuo keistos liūdesio ligos. Ryžtis tam buvo labai rizikinga: užsikrėtus liūdesiu, ima blukti drugių sparneliai, jų spalvos kasdien vis pilkesnės, o tai reiškia, kad ir karalystei gresia pražūtis.

Vis dėlto Druilis ryžtasi princesei padėti.

Paaiškėja, kad jos liūdesys ‒ visai ne keistas. Elina liūdi, matydama, kaip neatsakingai žmonės elgiasi su gamta:

„Ar žinai, kiek drugių, vabalų, vorelių, sraigių, varlyčių, driežiukų, kamanių ir žiogų neteko savo karalysčių? Jie žuvo drauge su žole... Supjaustyti šienaujančių mašinų, sutrinti, sudžiovinti ir išvežti... Aš tau parodžiau ne platybę, o LAIKINUMĄ... Grožis ir gyvybė tokie trapūs.“ (p. 17)

Tačiau Druilio karalystę globoja Angelas. Ar žinote, kad artėjant Angelui rasos lašeliai pavirsta varpeliais ir melodingai skamba? O drugiai labai daug ko nežino apie žmonių pasaulį. Angelas juos supažindina su Benediktu, kuris yra garsus mokslininkas, puikiai piešiantis drugius, vabzdžius ir gėles. Dar jis kovoja prieš Žemės planetos atšilimą. Jei norite sužinoti, kaip jiems visiems sekėsi – ieškokite knygos bibliotekoje ar knygyne: ji išleista pernai, turėtumėt rasti.

O štai Vlado Dautarto knygą „Auksinio lyno vaišės. Pasaka ne pasaka apie lydekutį Kikutį“ rasite jau tik bibliotekoje. Nebūtinai šitą leidimą, į kurį sudėtos dvi istorijos. Galite paklausti bibliotekininkų – tikrai duos kurį nors. Pats autorius mėgo žvejoti, tad suprantama, kad daug žinojo apie vandenų pasaulį.

Abiejose istorijose pasakojama apie panemunėje ir kitose Lietuvos upėse bei ežeruose sutinkamas žuvis. Tiesa, Vladas Dautartas ir į žvejybą žvelgė atsakingai, brakonierių nemėgo. Apysakoje „Auksinio lyno vaišės“ lynas Trumpis pergudrauja brakonierių Vanago Akį ir iš atimto masalo mylimosios Auksės garbei surengia tokias vaišes, kad tik spėk suktis! Su žaidimais, prizais, netikėtumais!

„‒ Dėmesio, dėmesio! ‒ sušuko Trumpis. ‒ Skelbiu konkursą! Bus paskirtos trys premijos: žaliasis žiogas, apsiuva ir riebusis sliekas. Pirma premija tam, kuris papasakos iš savo gyvenimo įdomiausią istoriją, antra premija tam, kuris pasakys daugiausia žuvų vardų, neminėdamas čia esančių, trečia premija tam, kuris sugalvos, kaip reikia kovoti su brakonieriumi Vanago Akimi. Sutinkat?“ (p. 34)

Savo istorijas papasakoja strepetys, taurusis kiršlys, juodasis ungurys, netgi lydeka, kurios kitos žuvys šiek tiek prisibijo. Ne visos istorijos linksmos, yra apie ką pamąstyti.

„Kiekvienos žuvies gyvenime, mano nuomone, yra atsitikę kas nors svarbaus, atmintino: ir džiaugsmingų, ir liūdnų dalykų, ‒ pastatęs nugarinį peleką, lėtai prabilo kiršlys. ‒ Taip jau yra. Džiaugsmas ir liūdesys vaikščioja drauge. Atsimenu, tą pavasarį...“ (p. 41)

O kas nutiko ir kitas istorijas sužinosite, perskaitę knygą. Dabar atverskime tą jos dalį, kur pasakojama apie lydekutį Kikutį:

„Lydekutis Kikutis gimė balandžio mėnesio pradžioje, tankiu nendrių mišku apaugusioje miško protakoje, kuri jungė du didelius ir paslaptingus ežerus. Po mėnesio kito Kikutis jau buvo viso sprindžio ilgumo. Gražiai šakojosi ir jo uodega, atsirado nedideli pelekai, pailgėjo galva, kurioje blizgėjo it išnokusios bruknės dvi labai guvios ir smalsios akys.“ (p. 59)
 
 

Leonardo Gutausko iliustr.


 
Taip, taip, Kikutis toks pat smalsus kaip ir jūs. Jam rūpi pažinti ežerą, kuriame gyvena. O jo klausimai, atrodo, neišsenkantys:

„‒ Mama, o kodėl mes gyvename protakoje?

‒ Kol kas mums čia saugiausia, vaikuti.

‒ O... o... kas tai yra protaka?

‒ Ak tu, užuomarša... Juk aiškinau jau... Na, gerai, dėkis į galvą, ką mama pasakys. Protaka išbėga iš mūsų ežero ir pievomis nuskuba į kitą. Ji jungia tuos du ežerus.

‒ Kodėl?

‒ Hmm... Kodėl?.. Taip panorėjo pati Didžioji Motina gamta.

‒ O kas yra gamta?“

(p. 60)    

Kikučiui neužtenka vien to, ką išgirsta. Jis pats nori viską išsiaiškinti. Ir jokių plėšrūnų sakosi nebijąs. Ne taip ir lengva mamai lydekai su neramiuoju sūneliu. Žiūrėk, jau ir dingęs kur nors – tai gandro snape atsiduria, tai meškeriotojams ant kabliuko. Kol kas jo nuotykiai baigiasi gerai. Bet... jau žinote, kad Vladas Dautartas ‒ gamtos pasaulio žinovas. Jis mato, kad ten visko nutinka. Tad skaitydami šią knygą ir nusišypsosite, ir širdelę suspaus. O perskaitę, tikiu, norėsite kovoti prieš brakonierius ir ginti silpnuosius. Pažadu!

Jūsų Skruzdėlytė Greitutė

Parengė Neringa Mikalauskienė

 

Tekstas publikuotas žurnale vaikams ,,Bitutė”, 2019 m. 3-4 numeryje. Daugiau informacijos: www.bitute.lt

 

 

 

 

 
Atgal   Spausdinti  
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-ieji - Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.