Simonos Grikainytės kūryba


DOROS NAMAI

Dora turi jau namus,
Tau galiu aprodyt juos.

Ir baseinas dar kieme,
Pasiplaukiot valtele.

Jei pro šalį praeini,
Pasisveikinti gali.

Dora nori padraugauti,
Namuose šeimininkauti.

Dora, Maksas ir beždžionė,
Jie visi draugauti nori!!!

 

KAS TAS MYLIMAS DAIKTELIS

Jis toks rudas ir gauruotas,
Nešviesus ir nedryžuotas.

Turi uodegą jis ilgą,
Kuri man visai žavinga!

Jis ten Afrikoj gyvena.
Bet ir čia: pas mus ir mamą.

Jis gyvena tik pas mus,
Linksmina visus namus.

Rudas ir labai gražus,
Jis toks mielas ir švelnus…

Tik nevalgo, nekalba, negirdi,
Bet jis turi didelę, pliušinę širdį!

 

PAVASARĖLIS

Sugrįš pavasarėlis
Gegutė užkukuos!
Išlįs iš miško briedis
Gyvūnams pamojuos.

Gyvūnai apsidžiaugę
Pasveikins vaikelius.
Vaikeliai apsidžiaugę
Pasveikins tėvelius.

Kiekvienas miško briedis
Pasveikinti norės.
Nes jis yra didvyris -
Didvyris giminės!

 

SAPNAS

Kai mieste nemiega niekas -
Atkeliauja dėdė miegas...
O kai jis visus užmigdo -
Savo sapną jiems prilipdo.

Atsibudę jie vis sako:
Sapnavau aš vieną sapną!
Apie seną dėdę miegą,
Apie vieną gražią vietą...

Apie zuikį greituolį,
Apie meškiną rudakojį,
Apie vilką plačiašakį,
Apie medį plačiašakį...

Ir nustebęs dėdė miegas -
Žiūri, kad dar niekas nemiega.
O kai jis vaikus užmigdo,
Jų sapnus visiems prilipdo.

Atsikels nuo paryčių
Ir pradės nuo pat pradžių!



ĄŽUOLO VAIKAI

Naktinis peizažas
Dienos sumaišty.
Ir pušys ir klevas
Visų užmaršty...

Tik ąžuolas vienas
Pagerbtas visų.
Tik nori pabūti
Vienu du...

Su savo žmona
Aukštąja egle.
Tik mylėk, tik mylėk
Tik mylėk tu mane!

Ąžuolo vaikai – giliukai
Ant žemės nukritę,
Kiti nuo kalniuko
Skaudžiai nusiritę!

Atėjo tuoj žmonės
Žiūrėt į visus.
Ir tuoj susirinko
Gražiuosius vaikus!

Mažučiais giliukais
Jau džiaugias vaikai!
Galėtų iš gilių
Užaugt ąžuolai!



DAIKTAI NAMUOSE

Štai kėdutė ir stalelis,
Televizorius šalia.

Ir gėlė mažoj vazelėj,
Ta gėlytė raudona.

Ir stalas viską jaučia,
Viską girdi ir nujaučia.

Ant kėdutės atsisėsi,
Negirdėsi ką kalbės ji.

Štai kampe yra paklodė,
Ta, kurią mama man rodė.

Štai ir senas telefonas,
Čia jo misija baigta...

Bet yra ir saksofonas,
Žvilga, blizga visada!

Veidrodis arba stiklinė,
Ar labai maža lėkštė.

Spinta arba piniginė,
Knygos, lova ir lėlė.

Knygos pačios nekalbės,
Perskaityti jas reikės.

Vienas daiktas, du daiktai,
Būna kambary ramiai.

Tai žaisliukas ar žaislai,
Ir daiktų pilni namai.

 

KAIP AŠ UŽAUGAU

Augau aš ilgai ilgai,
Man padėjo augt tėvai.
Paskutinė aš esu,
Net iš keturių vaikų!

Aš tada buvau tik lialia,
Neturėjau aš dantų…
Šaukdavau naktim aš mamą,
Būt viena aš negaliu.

Kai aš jau išmokau vaikščiot,
Mėgdavau aš pasivaikščiot.
Po salioną, po virtuvę,
Pro viryklę, pro keptuvę…

Kai mokėjau ir šnekėti,
Mėgau su sese plepėti.
Kai išmokau aš skaityti,
Mėgau laikraščius vartyti.

Augau augau ir užaugau,
Iki šių mielų dienų!
Na ir kas, kad aš pasensiu,
Nepamiršiu tų laikų.

Nepamiršiu ir to jausmo,
Kai pradėjau aš mokintis.
Šešiametę kaip nubaustą,
Vedė brolis į mokyklą.

Kai pabaigsiu ir mokyklą,
Išvažiuosiu aš toli.
Nežinau ar aš dar grįšiu,
Bus visi kaip svetimi...

Simona Grikainytė
Šiaulių raj. Pavenčių vid. mokykla,
4 b. kl
Piešiniai Simonos

 

 
© 2008-ieji - Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.