Lentvario H. Senkevičiaus vid. m-klos vaikų kūryba

Justina Brazovska

GULBĖS GIRA

Gražioje Gudų girioje gyveno Gražioji Gulbė. Gulbė gamindavo grūdų girą. Greitajam gulbinui, geriesiems gulbiukams. Gardi gira, gurguliuojanti. Gulbės gira gardžiuodavosi genys, gervė, gandras, gyvatė, girinukas. Gerdami girą girios gyventojai gyrė gulbę:

– Gera gaspadinė Gražioji Gulbė!

                    (Gaspadinė ntk. – šeimininkė)


Andrius Jaroslavskis

GENIO GIMTADIENIS

Gyveno gūdžioje girioje geras, gražus, gudrus genys. Gal genys galėtų gimtadienį garantuoti?

Gerbiamas genio giminaitis gandras gabeno geniui gyvų gėlių, giminaitis gaidys - gyvą gyvatę, gražuolė gazelė - giros. 

„Gyventi - gera, - galvojo genys. - Gimtadienis - geriau. Gražus gimtadienis - geriausia“.


 

 











 

Iliustr. Rafal Narkevič


Ernesta Kliucevičiūtė

KARALIUS KALAKUTAS

Kartą kalakutas karūnavosi karaliumi.

Kaip kvatojosi kiemo kaimynija!

- Ką, kerėpla karalius? - kiršino kaimynus karvė.

- Kniau kniau kniau! Kalakutienė - karalienė! - kikeno koketuojančios kiemo katės.

- Kriu kriu kriu! Kokios kreivos kojos! Koks kaklas, kaip kablys! - kriuksėjo kėpsodama kiaulė.

Kalakutas kurčias: kovingai kieme kėblinėja, kojomis kirmėles kupstuose kapsto. Kai kairė kalakuto koja krūmą kepštelėjo, kalakutas keberiokšt!

Kvatoja kiemo kaimynai: karaliaus kalakuto kadencijai - KAPUT!




 

 

 

 

 

 

 






 

Iliustr. Modestas Silinas (Lentvario M. Šimelionio vid. mokykla)


Agata Nedzvecka

MEŠKŲ MEILĖ

Mažame mažame miškely mažą mažą meškiuką myluoja  meškos. Mažą meškiuką myli mama meška, myli močiutė meška.

Meškiukas mėgsta medų - mylinčios meškos maitina meškiuką medumi.

Meškiukas mėgsta mėlynes - mylinčios meškos mėlyniauja miške.

Meškiukas mėgsta maudytis - mylinčios meškos murkdo meškiuką mariose.

Meškiukas mėgsta masažą - mylinčios meškos meškiuką maigo.

Meškiukas mėgsta muštis. Mylinčioms meškoms muštynių mintis - mmm?

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iliustr. Agata Nedvecka


Justina Brazovska

PONO PILYPAUSKO PUPOS

Penktadienį ponas Pilypauskas Panevėžyje pirko pūdą pupų. Pupas pardavinėja Pilypausko pusbrolis Petražolis.

Pupų patiekalai Pilypauskui - patys pačiausi!

- Pačiute! Pirmarūšės pupos! Pernakt pamirkyk, paskui pasūdyk, pasaldink, pusvalandį pavirk,  patroškink, pabaigoje pridėk pipirų, - parvažiavęs prašo Pilypauskas.

Ponia Pilypauskienė - paniurusi perekšlė, paskalų platintoja.  Priekaištauja Pilypauskienė Pilypauskui, prieštarauja, pyksta:

-Pupos paršams, pupos patiems, pupos pasauliui pavaišinti! Pupos puode, pupos pilve! Pupos pusryčiams, pietums, pavakariams! Paspringsime pupomis! Pats pasiruošk, pats pasigamink!

Paliko Pilypauskienė Pilypauską, pabėgo pas poniutes paaimanuoti: paklausykite, Pilypauskui per pupas pasimaišęs protas!

Paniuro Pilypauskas, pirštu pakaušį pasikrapštė. Pamastęs paskambino pusbroliui Petražoliui. Pasiskundė.

Petražolis pakvietė Pilypauską pavakarieniauti: pagaminsiąs patį pačiausią patiekalą - puikios paukštienos, pomidorų padažu papilstytos, petražolėmis papuoštos. Pasėdėsim, pasipasakosim…

Pilypauskui pusbrolio patiekalas patiko. Prisivalgė, piktumas praėjo.

Pasišnekučiavęs, padūsavęs, pasiguodęs parėjo Pilypauskas pas Pilypauskienę paryčiais.

-Pagaliau parsiradai, pupų pėde! - purkštavo Pilypauskienė.

Parėkavo, pašūkavo, paverkšleno, paskui.... pabučiavo.

Pusryčiams Pilypauskienė pagamino Pilypauskui pupų pyragą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Iliustr. Justina Brazovska

 

 
© 2008-ieji - Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.