Novelės / dailininkė Odeta Staponkutė-Juršėnienė. - Vilnius: Gimtasis žodis, 2009. - 72 p.

Rašytojo Danieliaus Mušinsko knygos vaikams „Dovilė ir džentelmenas“ herojė – maža mergaitė Dovilė, kuri bendraudama su mama, tėčiu ir broliuku atranda aplinkinį pasaulį, vis labiau jį pažįsta, juo stebisi, prie jo prisitaiko, patiria įvairių nutikimų. Novelės itin glaustos, aiškios, skirtos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams ir tiems, kurie tik mokosi skaityti, padedami tėvų ar mokytojų. Smagu regėti, kaip devyniolika kartų (tiek knygoje novelių) iš naujo skleidžiasi gaivus kaip vasaros rytas vaikystės pasaulis.

Knygos ištrauka:

Dideliame mieste gyvena maža mergaitė, kuri nėra mačiusi mažo ežiuko. Ji net nežino, kiek ežiai turi kojų - gal dvi, o gal keturias. Mergaitės vardas Dovilė, ji gyvena labai aukštai - devintame aukšte. Iš tokios aukštybės nematyti nė vieno ežio. O kas matyti? Kartais į kiemą išeina pasivaikščioti užsimiegoję kambariniai šunys - jie tai gerai matyti. Dovilė žino - jie turi po keturias kojas.

Nuo pat ryto Dovilė laukia, kada pareis iš darbo tėtė ir išsives ją į kiemą. Kai tėtė praveria duris, Dovilė jau laukia nesulaukdama ir klausia:

- Ar jau parėjai iš darbo?

Neišgirdusi atsakymo, ji ragina:

- Skubėkim greičiau į kiemą ieškoti ežių!

Tėtė po darbo pavargęs, jis labai nori valgyti, paskui žiūrėti televizorių, skaityti laikraščius ir gulėti ant sofos. Tėtė spokso nuliūdęs į Dovilę ir slapčia tikisi, kad maža mergaitė jo pasigailės. Tačiau Dovilė jau tempia tėtę už rankos pro duris ir liepia iškviesti liftą. Dovilė žino, kas yra liftas, bet gyvo ežio ji nėra mačiusi. Tėtė paspaudžia mygtuką, ir liftas atvažiuoja. Dovilė mato, kad lifte nėra nė vieno ežio. Netiesa, kad lifte niekada nieko nebūna. Sykį ji čia matė šuniuką, bet kitokių gyvūnų kol kas dar nerado.