Vaikų knygų rašytojas iš Nyderlandų Paulas van Loonas vėl pradžiugino savo gerbėjus. „Siaubų autobuso“ serijos autoriaus kūryba pasieks ir jaunesnius skaitytojus. Liepos mėnesį pristatyta pirmoji serijos „Vilkolakiukas Dolfas“ dalis skirta būtent jiems.

Rašytojas niekuomet nesiskiria su juodais akiniais nuo saulės, mėgsta tamsius drabužius, segi auskarą, veide – nežymi šypsena. Šiek tiek primena roko žvaigždes – juk P. van Loonas ne tik rašo, bet ir grupėje groja elektrine gitara.

Vis dėlto pagrindinė jo veikla – rašymas vaikams. Kaip sako pats autorius, jam nereikia galvoti siužetų, juos aptinka Kitoje Tikrovėje. Užtenka tik pajausti istoriją, įsidėmėti ją ir užrašyti.

P. van Loonas rašo tai, kas aktualu vaikams, taigi nė viena knyga neapsieina be nuotykių, humoro ir, žinoma, siaubų. O vaikus traukia visa tai, kas  mįslinga ir šiek tiek šiurpu. Nors autorius kuria gana paprastus siužetus, sugeba juos pateikti taip, kad įstrigtų atmintyje ilgam.

„Siaubų autobuso“ serijoje (leidykla „Nieko rimto“) išleistos jau keturios knygos, o vaikai nuolat teiraujasi, kada pasirodys daugiau. Ne kartą teko girdėti, kaip berniukai pataria skaityti nemėgstančiam draugui rinktis „Siaubų autobusą“, nes tai „kieta“ knyga. Būtent berniukus šio autoriaus temos ir rašymo stilius sužavi labiausiai.

Tačiau sakyti, kad P. van Loono kūryboje egzistuoja vien siaubai, būtų neteisinga. Jis rašo ir apie draugystę, ištikimybę, išskirtinumą. Nors šių dalykų vaikai galbūt nepastebi, tai tikrai lieka jų galvose.

Nors P. van Loonas laikosi tradicijos rašyti apie siaubus, jo kūryba įtraukia tiek pradinukus, tiek jau viena koja paauglystėje stovinčius vaikus. Populiariosios „Siaubų autobuso“ knygos skirtos ketvirtokams-šeštokams, o kad neliktų nuskriausti ir kiek jaunesni skaitytojai, praėjusiais metais leidykla „Nieko rimto“ išleido „Raveleiną“.

Šią liepą pasisekė ir pirmokams. Jiems skirta nauja serija, kurios pirmojoje dalyje „Vilkolakiukas Dolfas. Gimtadienio staigmena“ autorius nenutolsta nuo antgamtiškų dalykų. Pagrindinis dėmesys čia skirtas paprastam berniukui Dolfui, kuris gyvena geriausio draugo šeimoje, nes jo tėvai kadaise paslaptingai dingo. Savo elgesiu ir charakteriu jis niekuo neišsiskiria iš bendraamžių, kaip tik yra tarsi jų nepastebimas, tačiau turi gerą draugą-brolį ir mylinčią šeimą, tad jaučiasi laimingas. Tačiau septintojo gimtadienio naktis viską pakeičia. Dolfas jau nebe šiaip berniukas, o baltas vilkolakiukas... su akiniais. Jam atrodo, kad pasaulis sugriuvo ir dabar jis – šaltakraujis žudikas.

Netikėtas virsmas atneša ne tik išvaizdos pokyčių, bet ir suteikia neįtikėtinų gabumų, dėl kurių būti vilkolakiu Dolfui jau neatrodo tokia didelė nelaimė. Tačiau berniuką neramina pasireiškiantys įgimti instinktai ir žinojimas, kad jis visgi nėra toks kaip kiti. O galbūt net vienintelis toks pasaulyje...

Kaip ir kitose rašytojo knygose, čia apstu paslapčių ir linksmų situacijų. Išskirtinumą čia stengiamasi pateikti kaip privalumą, nes būti tokiam kaip visi juk nepaprastai nuobodu.

Knyga dėl trumpų ir aiškių sakinių puikiai tinka ir sunkiau skaitantiems vaikams. Tekstą pagyvina ir Hugo van Look iliustracijos, kurios padės dar geriau įsivaizduoti, kaip gali atrodyti vilkolakis su akiniais ir tėtis su plaukų suktukais.

Dabar turbūt beliko laukti, kol Paulas van Loonas pradės rašyti knygą mažiausiems skaitytojams. Įdomu, kaip jis jiems pateiktų šmėklas ir vampyrus...