Pasaka / Dailininkas Paulius Juodišius. - Vilnius: Kronta, 2009. - 213 p.






Kartais net paprasta gilė gali sujaukti visus gyvenimo planus. Suradęs jūroje dar niekad nematytą gilę, puškutis Pu pirmą kartą gyvenime prisėdo ir susimąstė. Ir sugalvojo tokių dalykų, kurie tikrai nepatiko darbštiems puškučiams, besirūpinantiems tik savo pilvukais. Todėl jis turi palikti gimtąją salą su jaukiu lizdeliu ir plaukti į jūrą ieškoti atsakymų. Pu laukia nepaprastai ilga ir pavojinga kelionė. Tačiau visus sunkumus padės įveikti stiprus noras sužinoti tiesą. Prieš tą norą bejėgės net galingos pabaisos. Pu teks įveikti mirusios salos paslaptis, surasti išėjimą iš slapto požeminio miesto. O išmokęs požemių gyventojus galvoti, atgaivins dykuma virtusius miškus.



Puškučiai - pasauliokraštiečiai mano, kad jūra kažkur baigiasi, o puškučiai - begalopasauliečiai - visiškai priešingai. Tačiau abieji sutaria, kad jie vieninteliai ir nepakartojami visame pasulyje. Gerai užkandę gilių ir įsitaisę ant senojo ąžuolo šaknų, jie mėgsta apie tai paplepėti. Vis dėlto pūkuotukai stengiasi nevarginti savo minkštų galvyčių tokiais sunkiais klausimais. Mat nuo gudrių painių minčių jie greitai apsnūsta, pradeda čiaudėti ir kaip mat užmiega.

Taip ir gyvena puškučiai niekieno neatrasti. Dėl to jie nė kiek nesikremta, netgi priešingai. Kremta riebias ąžuolo giles, ginčijasi ir jaučiasi sotūs, turtingi.