Mūsų namuose stovi didelė knygų lentyna, pilnut pilnutėlė knygų vaikams. Naujokėms įsiterpti kaskart vis sunkiau. Dažnai mūsų svečiai, smalsiai priėję prie spintos ir atidžiai skaitydami nugarėles, sako: „Prašytume gražių, trumpų istorijų su paveikslėliais“.

Donaldo Biseto (Donald Bisset) ir Kęstučio Kasparavičiaus trumpų istorijų rinktinės sudėtos greta, kiekviena gausiai iliustruota. Istorijos kaip tik tokio ilgumo, kad trys tinka vienam skaitymui prieš miegą.

D. Bisetas – britų aktorius ir trumpų istorijų vaikams autorius. Jis net vedė laidą vaikams, kurioje gyvai kurdavo istorijas ir tuo pat metu šmaikščiai jas iliustruodavo mažais piešinėliais. Pasakojamos istorijos kasdien prie televizoriaus ekranų sukviesdavo daugybę mažųjų žiūrovų. Vėliau jos visos buvo užrašytos ir sudėtos į knygas. Kas gi nepažįsta varnos Albertinos, liūtų Semo ir Džeko, kurie saugojo karaliaus pilį ar istorijomis mintančio ilgo ilgo tigro. Jei nepažįsta, tada reikėtų pasakyti, kad Biseto istorijose susitinka netikėti veikėjai ir patiria pačių keisčiausių nuotykių. Vaikus tai džiugina ir išlaisvina vaizduotę. Ir jei ta vaizduotė – laki, tai veikėjų istorija niekada nesibaigs – ji gyvuos vėl ir vėl, gali netgi netikėtai atsirasti tingiai tysant pajūryje ar keliaujant traukiniu.

Lietuvių kalba turime išleistas beveik visas šio pasakotojo knygas: „Aukštyn kojom“, „Pamirštas gimtadienis“, „Istorijos kalbančiam tigrui“, „Tigras nori dar“.

Lietuvoje turime savitą trumpų istorijų kūrėją – Kęstutį Kasparavičių. Jo istorijos dažniausiai kaip žaidimas – palieka vietos kurti tęsinius. Bet esama istorijų, kurios pašiepia ydas, o jų turi net patys mažiausi: vinutės, kurios maištaudamos cypia tol, kol būna tiesiog sukaltos, vaisiai lėkštėje, bandantys vienas kitam įrodyti, jog be jo visa pražūtų, arba muzikos instrumentai, kurie tol triukšmauja, kol pagaliau supranta, jog darna atsiras, kai jie pradės groti vienas kitu ir klausys vienas kito.

Visas šias džiuginančias ir pamokančias istorijas smalsūs ras visai neseniai leidyklos „Nieko rimto“ išleistoje K. Kasparavičiaus knygoje „Apie šį bei tą“. Knygoje gausu malonių kvapų: obuolių pyrago, daržovių troškinio, grybų. Jautresnis pajaus, kaip sodas įkvimpa rudeniu. Štai ką autorius pats sako pratarmėje: „Skiriu šias istorijas savo daiktams, gyvūnams ir, žinoma, Jums. Kad nebijotumėt ir nesislapstytumėt pamatę kokių keistų dalykų, nesvarbu, kad jie atrodo ir elgiasi truputį kitaip nei mes“.

Agnė Skučaitė-Leonavičienė