„Ne bėda gimti ančių tarpe, svarbu, kad būtum iš gulbės kiaušinio“ - tokiais žodžiais baigiasi, bene žinomiausia Hanso Kristiano Anderseno (Hans Christian Andersen, 1805-1875) pasaka „Bjaurusis ančiukas“.

Balandžio 2 d. pasaulis minėjo pasakų karaliaus 205-ąjį gimtadienį. Sukakties proga „Vieno aktoriaus teatras“ kviečia klausytis specialių „Nemiegok dar...“ laidų, kurių metu visą balandžio mėnesį  (pirmadieniais-penktadieniais 19 val. 45 min. radijo stoties Extra FM eteryje: Vilniuje 100,5 MHz, Kaune 97,1 MHz, Klaipėdoje 100,2 MHz, Šiauliuose 98,5 MHz ir internetu) skambės gražiausios Hanso Kristiano Anderseno pasakos.      

Poetė, dramaturgė, vertėja Violeta Palčinskaitė:  H. K. Anderseno pasakos - pirmoji vaikystės knyga, kurią man kažkada padovanojo mama. Buvau dar labai maža ir ne viską supratau, kas jose parašyta. Tačiau knyga turėjo paslaptingą trauką. Visada pasidėdavau ją šalia, eidama miegoti. Knyga tarsi „augo" drauge su manim. Niekada su ja nebesiskyriau. O skaitydama kiekvieną kartą atrasdavau kažką tokio, ko nebuvau pastebėjusi anksčiau... Taip yra iki šiol. H.K. Anderseno kūryba tapo neatsiejama ne tik mano vaikystės, bet, tam tikra prasme, ir mano gyvenimo dalimi.

H.K. Anderseno pasakas skaito visas pasaulis. Jos nesensta ir yra nemirtingos. Anderseno knygų tiražus pranoksta nebent Biblija. Rašytojui dar gyvam esant, Danijoje buvo pradėtos rinkti lėšos jo paminklui. Septyniasdešimtojo gimtadienio proga pats karalius atvyko paspausti jam rankos ir įteikė ordiną. Kurpiaus ir skalbėjos sūnus, užgimęs dideliame varge, kažin ar būtų galėjęs pasvajoti apie tokią šlovę... Tačiau didžiausias paminklas rašytojui -  tai jo skaitytojų meilė, nes būtent ji savo sąmonėje išsaugo tuos neįkainojamus stebuklus, kai įsižiebus senam pasakų žibintui, pasaulis nušvinta gėrio, grožio ir fantazijos spalvomis, kuriose žaidžia visos gyvos būtybės ir netgi daiktai.

Prisiminkim Hansą Kristianą...     

Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.  

Vieno aktoriaus teatro informacija