Leidykla "Nieko rimto" išleido dvi tetralogijos "Šešėliai" dalis. Pirmoji dalis "Šešėlis ant akmeninio suolelio“ patraukia netikėtu siužetu, lengvos mistikos ir psichologijos deriniu.


Maria Gripe. Šešėlis ant akmeninio suolelio / iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė; iliustravo Lina Kusaitė. - Vilnius: Nieko rimto, 2009. - 276 p. (H.Ch. Anderseno medalis)


Į ramų ir griežtomis taisyklėmis apibrėžtą šeimos gyvenimą staiga įsibrauna tyli, bet charizmatiška asmenybė – kambarinė Karolina. Filosofas tėvas šiam įvykiui abejingas, motina truputį nuogąstauja, kad naujoji kambarinė nesimaišytų po kojomis ekonomei Svejai, valdančiai ne tik namų ūkį, bet ir šeimos gyvenimą... O vaikai naująją kambarinę tiesiog dievina.

Tačiau Karolinos gyvenimą užkloja paslaptingas šešėlis. Vienintelėje jos šeimos nuotraukoje – šmėkščioja moters siluetas, sėdi vienišas vaikas, o šešėlis, krintantis ant suolelio per patį nuotraukos vidurį, tampa pagrindiniu veikėju...


Maria Gripe. ...ir baltieji šešėliai miškuos / iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė; iliustravo Lina Kusaitė. - Vilnius: Nieko rimto, 2009. - 368 p. (H.Ch. Anderseno medalis)


Antroji tetralogijos dalis – "...ir baltieji šešėliai miškuos“. Nenustygstanti kambarinė Karolina ir panelė Berta pradeda dirbti paslaptingame Rusengovos dvare. Merginas intriguoja nepaprasta kilmingos šeimos istorija, žavi viduramžiško dvaro aplinka: parkas, kuriame žydi vien baltos rožės, nebylės gražuolės Rusildos knygų bokštelis, ant stalo palikti rašteliai su Oskaro Vaildo eilėraščių nuotrupomis, sūpynės po ilgaamžėmis ąžuolų lajomis tarp saulės šviesos ir šešėlių...

Marija Gripė (Maria Gripe, 1923–2007) gimė Švedijoje, Vaksholmo miestelyje netoli Stokholmo. Stokholmo universitete studijavo filosofiją, religijų istoriją. 1946 m. ištekėjo už dailininko Haroldo Gripės, kuris, kol buvo gyvas, iliustravo visas M. Gripės knygas.

M. Gripė yra parašiusi apie 40 knygų – filosofinių, romantinių literatūrinių pasakų, apysakų, romanų – įvairaus amžiaus vaikams. Dėl rašytojos kūrybos ypatingo jautrumo, poetiškumo, polinkio į melancholiją, dėl temų ir problemų universalumo kritikai dažnai M. Gripę lygina su H.Ch. Andersenu. Svarbiausia rašytojos kūrybos problematika – vaiko kaip asmenybės savarankiškumas, identitetas, savivoka. Savo kūryba rašytoja siekia išmokyti vaiką mąstyti, o ne duoti gatavus sprendimus.

Už kūrybą M. Gripė įvertinta daugeliu reikšmingų literatūrinių apdovanojimų: 1963 m. – Nilso Holgersono medaliu, 1966 m. – Liuiso Kerolio premija, 1966 m. „Herald Tribune“ vaikų pavasario knygų festivalio premija, 1972 m. – A. Lindgren premija, 1974 m. – H.Ch. Anderseno medaliu, 1982 m. – Švedijos nacionaline premija.