„Pasaulis tamsus, ir šviesa yra ypatingos vertės. Prieik arčiau, skaitytojau. Turi manim pasitikėti. Aš tau paseksiu pasaką“, – kreipiasi nepaprastas pasakotojas. Jis gyvena rašytojos Kate DiCamillo „Pasakoje apie Desperą“, šiemet tapusioje 400-ąja leidyklos „Nieko rimto“ išleista knyga.

Kate DiCamillo – žymi amerikiečių rašytoja. Už gebėjimą jautriai, vaizdžiai ir itin įtaigiai perteikti pačių mažiausių veikėjų patyrimus ji pelnė garbingų literatūros apdovanojimų, tarp kurių ir „Newbery Honor“ – vienas prestižiškiausių įvertinimų JAV. Lietuvos skaitytojams K. DiCamillo dar žinoma kaip knygų „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“, „Jei ne Vinis Diksis“ ir  „Fokusininko dramblys“ autorė.

„Pasaka apie Desperą“ – apie drąsą ir išdavystę, nuoskaudas ir kreivai sugijusias širdies šukes, apie tamsą ir, svarbiausia, viltį, kad priekyje būtinai laukia šviesa.

Vieną diena Doro karalystės pilyje gimsta mažas peliukas neįprastai didelėmis ausimis. Ir taip nuliūdina savo mamaitę, kad ši peliukui duoda Despero vardą. Desperas Tilingas – paskutinis vaikas šeimoje, mažutėlis, silpnos sveikatos (nosinytė nuolat letenoje), bet labiausiai nuo kitų jis skiriasi tuo, kad visai nesidomi, kuo dera domėtis „normaliam“ peliukui. Ir jau tikrai nenormalu skaityti pasakų knygas užuot jas po skutelį graužus. Pelės nepakenčia kitokių (regis, ne jos vienos) ir ištremia Desperą atokiau nuo savęs. Kai pelių pasaulyje nėra vietos, juk galima pabandyti žmonių... Tada gal irgi viskas pasikeistų?

Knygoje sakoma: „kiekvienas veiksmas, skaitytojau, kad ir koks menkas, turi pasekmių.“ Ir iš tiesų, jei vienądien berniukas, vardu Lukas, nebūtų paprašęs rašytojos K. DiCamillo sukurti pasaką apie neįprastą herojų su ypač didelėmis ausimis, ji veikiausiai nebūtų jos parašiusi. Ir mes nekeliautume drąsinami pasakotojo tamsiais požemių koridoriais ieškodami šviesos ir nepaliaujamai tikėdami, kad peliukas nepristigs drąsos.

„Labai norėčiau, kad galvotum apie mane kaip apie peliuką, sekantį tau pasaką, šią pasaką, iš visos širdies tiesiai tau į ausį tam, kad išgelbėčiau save nuo tamsos ir kad išgelbėčiau tave nuo tamsos“, –  sako nuolat lydintis pasakotojas. Jo padedami atrandame, kad pasakos yra šviesa, ir tai sužinome ne kur kitur, o pačiame tamsiausiame požemyje.

Knygą iliustravo dailininkas Remigijus Januškevičius. Tai pirmoji jo iliustruota knyga. Jis ant drobių sukūrė vaizdingą formą, kuria jautriai perteikiamas šviesos ir tamsos varžymasis, vidinė ir išorinė veikėjų kova su glūdinčia tamsa. 

Animacinių filmų kūrėjai 2008 m. pagal šią knygą sukūrė filmą „Despero nuotykiai“ („The Tale of Despereaux“).

Agnė Skučaitė-Leonavičienė