Gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius pagalvojo, kad mažiesiems smalsuoliams įdomu sužinoti, ką sapnuoja gyvūnai. Taip atsirado ežiukas, kurio maži spalvoti sapnai, nupiešti dailininkės Linos Eitmantytės-Valužienės, atsidūrė realiame pasaulyje. Knygą „Maži ežiuko sapnai“ (leidykla „Nieko rimto“, 2015 m.) sukūrė rašytojas Selemonas Paltanavičius ir dailininkė Lina Eitmantytė-Valužienė.

Knygos autorių klausiame, kokią vietą jų gyvenime užima sapnai.

Kaip gimė idėja parašyti apie sapnus?

Selemonas: Iš tikro, aš pasakojau ne tiek apie sapnus, kiek apie mažo ežiuko svajones ir jo pasaulį. Svajoti ir sapnuoti gali kiekvienas vaikas, ne tik ežiukas. O idėja atsirado kažkaip savaime, lyg netyčia. Sapnuojame ne tą, ko norėtume, o ką mums sukuria mūsų pasąmonė. Todėl sapne mes esame patys tikriausi. Vadinasi – per sapnus ir sapnuose esančius pasaulius mes daug ką sužinome. Ir dar – labai norėjosi pačiam pabūti mažu ežiuku ir pasvajoti. Pasapnuoti...

Rankose laikau ežiuko knygą... Ji labai šilta ir graži, nes iliustracijas jai kūrė dailininkė Lina Eitmantytė-Valužienė. O knygelės tekstai man gimė kažkaip labai lengvai, lyg iš sapno... Matyt, taip buvo lemta.

Kaip buvo pasirinktas pagrindinis personažas?

Selemonas: Ežiuko aš nesirinkau, jis tiesiog pats atėjo pas mane... Kaip gali jo nepasirinkti, jei jis toks mažas, toks gražus ir mielas, ir jam viskas rūpi. Tikiu, kad tokie turi būti ir visi vaikai. O knygelė –  jiems.

Koks buvo metų laikas, kai piešėt iliustracijas? Gal ėmėte sapnuoti ryškesnius sapnus?

Lina: Ežiuko sapnus pradėjau piešti vidurvasarį. Tikiuosi, kad iliustracijose užsiliko tas nuostabus vasaros alsavimas, kaitra, spalvos, šilti ir kvepiantys lietūs. Tai buvo pats tinkamiausias laikas. Juk ir knygelėje aprašoma pirmoji vasara ežiuko gyvenime. O paskutinę iliustraciją nupiešiau rudenį. Joje jau matosi artėjančios žiemos nuotaika. Nes ir knygelė baigiasi rudeniu, kuomet ežiukas jau paaugęs ir ruošiasi žiemos miegui. Palinkėkime jam spalvotų sapnų!

Ar daug dėmesio skiriate sapnams? O gal nekreipiate dėmesio ir jie greit pasimiršta?

Lina: Sapnai – tarsi naminiai augintiniai, kurie gyvena kartu su manimi, bet yra visiškai nepriklausomi ir mėgsta ateiti tada, kai patys to nori. Koks sapnas aplanko, tokia ir lieka po jo savijauta. Dažniausiai mano sapnai būna malonūs. Todėl su jais sutariu gerai, o jei kuris būna ypač malonus, tai ir įsimenu jį ilgam ir norisi juo pasidalyti su kitais.

Kokius sapnus turėtų sapnuoti vaikai, prieš miegą pasiklausę šios knygos pasakų?

Selemonas: Vaikų sapnai turi būti gražūs. Todėl ir ežiuko pasaulyje nėra jokio blogio, jis gyvena laimingas, nes turi mamą, turi mišką, turi draugų, o atsigulęs miegoti visada sapnuoja. Aš net nežinau, ar tai – pasakos? Gal taip, o gal ir ne, gal tai yra visa tiesa apie ežiuką ir jo sapnus. Juk taip gali būti iš tikrųjų. Tačiau taip bus,  jeigu vaikams leisime svajoti...

Kaip manote, ar „Maži ežiuko sapnai“ jauniesiems skaitytojams bus kaip vitaminas geram miegui garantuoti?

Lina: Nemanau, kad jie sukels norą miegoti. Nes šie sapnai žadina smalsumą, norisi sužinoti, kas nutiko toliau, ar čia buvo ežiuko sapnas, ar jam tai nutiko iš tikrųjų... Tačiau mažiesiems klausytojams prieš miegą tikrai patiks klausytis apie šiuos sapnelius, nes jie trumpi, jaukūs ir nuotaikingi. O gal išklausius kils noras ir patiems greičiau į Sapnų šalį keliauti, kur laukia nuotykiai ir atradimai.

Autorius kalbino Simona Kalvelytė